Mano kelionė

Kad geriau suvoktum kokiam kontekste augau ir kaip atkeliavau iki ten kur esu šiandien.

Laisva forma.


Gyvenime taip susiklostė, kad tėtis mus anksti paliko ir jautėme nepriteklių.

Aplinkoje visad buvo ko pavydėti. Tiesiog norėti..

Ir tai buvo manasis variklis. Variklis griebtis veiksmo.


Būtent griebtis, nes prireikė daugelio metų ir skaudžių pamokų kol supratau, kad neverta vaikytis blizgučių. Kad svarbiau idėjos įgyvendinimas nei pati idėja. Kad visas gyvenimas nenutrūkstama kelionė ir augimas. Mėgavimasis..


Taip. Šitam tekste save girsiu, nes visu tuo didžiuojuosi ir man tai padeda judėt į priekį. Tai padeda toliau tikėt savais, o kartu ir kitų gebėjimais.

O ir tau padės geriau mane suprast.

Pirmyn.


Pradėjau anksti. Jau 15-kos nusipirkau mašiną. Nenene, ne už šimtus. Tuo metu ji buvo pakankamai kieta, o dar tokiam pacanėliui.. Jau toooks kietas jaučiausi.

Gaila, kad su tuo visu kietumu augo ir pripratimas lengviems bei greitiems pinigams.

O ir neadekvati meilė sau..

Visad jaučiau, kad savo aplinkoje daugiau bandau ir tuo pačiu, daugiau sužinau. Jaučiau, kad žmonės mėgsta su manimi diskutuoti ir generuoti įvairiausias idėjas. Ir tai buvo palanki terpė užmigt ant laurų.

O ir save buvau pasukęs bloga kryptimi. Mano vertybės ir siekiamybės buvo iškreiptos. Irrr… Nutiko tai, kas turėjo nutikt. Dar dvyliktoje klasėje turėjau skaudžią pamoką ir visko netekau. Aplinkinių pavydas iš manęs atėmė ne tik materialius blizgučius, bet ir tą iškreiptą savimeilę.

Nors tada stresuodamas per savaitę netekau 8 kg, šiandien galiu drąsiai sakyti AČIŪ! Ačiū Dievui, kad man tai nutiko. Kad tai bene didžiausia transformacija mano gyvenime.


Kaip mėgstu sakyt, tai privertė sustot. Vertybinius pagrindus susitvarkyt.

Ačiū ir sportams (lengvajai atletikai), kurie neleido per daug nusivažiuot. Kurie įskiepijo man disciplinos, fiziologijos suvokimo ir tikėjimo savimi. Kurie sustiprino rezultato siekimo raumenį. Kurie praplėtė mano akiratį.

Neišsiplečiant apie sportus, labiausiai ačiū treneriams, kurie manimi tikėjo ir mane kentėjo.


Taigi. Grįžtant prie manų verslavimų, ilgai neužtruko kol pradėjau verslą.

2009 metais atidariau el.parduotuvę ir mažą skyrių Urmo Bazėje Kaune. Ir tai buvo mano pirmi apsiuostymai verslo pasaulyje. Gal tiksliau būtų pasakyt, bandančiųjų verslininkų kategorijoje. Fizinę parduotuvę uždariau jau po kelių mėnesių. Elektroninė generavo pastovų pelną ir buvo atspirties taškas pradėti domėtis technologijomis bei jų galimybėmis.

O kiek klaidų tuo metu buvo pridaryta. O ir požiūris į viską buvo kitoks..

Viskas veikė kelis metus, vėliau atsirado susidomėję partneriai/investuotojai ir sumušėm rankom. Pradėjom kažką keist, daryt, bet taip ir nepavyko “susikalibruot”. Prieš tai prisisvajojęs, dabar jau nusivylęs, pradėjau viską apleidinėt.. Viskas palengva taip ir sudžiuvo.

Keliaujam tolyn.

Kaip ir daugelis, patikėjau saldžia emigranto istorija. Suspirgėjau pabandyt Londę.

Išvažiavau, porą juodų darbų dienų pabandžiau ir supratau, kad vis dėl to gal noriu būti baltarankis. Kad ir koks neigiamas prieskonis klijuojasi prie šito žodžio, tai tiesa.

Tik tiek, kad Londė mane papirko savo dydžiu, mano galvoje naujumu ir spalvotumu. Užstrigau ir kurį laiką tyrinėjau studentišką ir laisvabūdišką didmiesčio gyvenimą. Ačiū ir šiai aplinkybei.

Praėjus kuriam laikui ir atsiradus namų bei savų ilgesiui, grįžau juos aplankyti ir šį kartą papirko jie. Viską mečiau ir pasilikau.

 

Ir pradėjau dažnesnius bei intensyvesnius verslavimus.

Su draugu turguje išsinuomojom prekystalį ir pasamdėm merginą, kuri prekiautų žalia mėsa (iki tol, kol mokesčiams neužkliuvom).

Vėliau, įsigijau vieną rūbų verslą (komisą), kurį laiką plėtojau ir sėkmingai pardaviau.

Po viso šito, vienas grupiokas paragino investuoti į mobiliųjų aplikacijų kūrimą. Matydamas potencialą, susigundžiau ir surizikavau. Pradžioje kūrėm B2B sektoriuje, bet Lietuvoje dar tik buvo pradedama suvokt kas yra tas app’sas.

Jausdami, kad prasilenkėme su rinka, pradėjome kreipti žvilgsnį į kitas panaudojimo galimybes. Pradėjome dairytis ką pagaminus plačiajai visuomenei ir po kurio laiko gimė socialaus projekto idėja. Naktinio gyvenimo apps’as. Kitaip būtų sunku ir pavadint.

Projektas organiškai augo, susilaukė dėmesio ir sukūrė begales patirčių, pamokų ir pažinčių.

Buvau kviečiamas į renginius, sulaukdavau nemažai pasiūlymų, asmeniškai bendravau ir turėjau reikalų su A.Guoga, J.Nainiu, A.Zuoku ir laikau bene didžiausiu savu pasiekimu - Debu Purkayastha (buvęs viso pasaulio Google pardavimų galva). Padėjom su rinkimais, apie mus kalbėjo per ZIP’ą ir buvom pastebėti vieno didžiausių rizikos kapitalo vadovų ir konsultuojami vienos rimčiausių kompanijų Baltijos šalyse (Civitta).

Projektas buvo išrinktas tarp inovatyviausių Lietuvos startuolių, buvo išrinktas į Google startupų programą. Kaip verslininkas, du kartus buvau pakviestas į Lietuvos geriausių verslininkų renginius. Vieną iš jų pavyko ir laimėti.

Oiii kaip viskas saldžiai atrodo. Taip ir buvo.. Įsivaizduok koks malonumas nešt močiutei žurnalą su savo nuotrauka. Koks malonumas, kai Žalgiryje dirbantis draugas pasako, kad tavo kurtą produktą naudoja Jankūnas. Kai Kauno vicemeras pakviečia apskrito stalo diskusijai. Kai per konferenciją prie tavęs prieina koks 10 skirtingų žmonių ir tokio produkto prašo Vilniuje..

Papildomai atsirado stiprus partneris, kuris pasiūlė kurti dar vieną įmonę ir gaminti pasaulinio mąsto app’sus. Jo resursai ir kitokia patirtis mane papirko.. Pagaminom porą, tos srities profesionalų liaupsinamų produktų.

Čia irgi buvo palanki terpė per daug save įsimylėt ir užmigt ant laurų. Meluot sau, kad viskas gerai. Su partneriu išsiskyrėme jau pakeliui, nes išsiskyrė požiūriai ir net neabejoju, kad tai abipusė kaltė.

Bandžiau ir savam projektui suburti komandą, bet nesėkmingai.

 

Iiirrr… Priėjau ribą, kai suvokiau, kad daugiau maivausi nei kuriu realią vertę. Kad dar begalę vietų esu nepasirengęs.

Ir tada, sąmoningai viską uždariau. Viską drastiškai nutraukiau ir pasakiau sau: “Dabar tavo laikas mokytis, sustiprėti. Sustoti ir suprasti save”.


Ir tai tęsiasi.

Ilgai nebekankinsiu ir trumpai išsiplėsiu (ir pasigirsiu) kaip tai atrodo šiandien:


Priklausomai nuo to kada pavyksta atsigult, keliuosi tarp 4 ir 6. Mankšta, didelis matės puodas (kalabasas) ir skaitymo metas. Ta rytinė ramybė..

Skaitau ~10 skirtingų knygų (šiuo metu 12) ir vertingą informaciją konspektuoju. Pasidarau prioritetinius darbus ir einu į kiemą pailsint galvelės, palesint paukščius. Grįžtu, kai mano mergaitės dažniausiai jau būna pabudusios. Mano mylimiausia mergaitė ir dukrytė.

Irrr tada laikas kartu. Pats tikriausias ir pats geriausias.

Būna, kai iškrenta susitikimai ar koks projektas reikalauja daugiau energijos, ir laiko lieka mažiau. Bet.

Prioritetas investuoti laiką teisingai ir taip kaip aš noriu. Ir drąsiai galiu teigti, kad tai atsiperka. Pradžia sunkesnė kaip ir dažnai kitur, bet stengtis verta.

Teoriją stiprinu per praktiką.

Kai nustojau vaikytis pelno, teko turėti ir įdomesnės (tuo pačiu ir įvairesnės) praktikos:

Laimėjau sportinio pokerio turnyrą (žaidžiu kartą į metus/porą).

Užsienio Reikalų Ministerijoje pristačiau anti propogandos projektą, kuris laimėjo tarp kitų ir Europos Komisija prašyte prašė, kad tai išvystų dienos šviesą.

104-riems projektams atlikau analizę ir konsultaciją. Papildomai esu trijų projektų partneris, konsultuoju ir padedu juos plėsti.

Tobulinu parašytą knygą.

Tikiuosi nepersaldinau.


Dar porą žodžių tau:

Mano tikslas ne kad mane išaukštintum, o kad suprastum. Ne kad peiktum, o kad pasitikėtum.

Jeigu būčiau neklydęs, nebūčiau ten kur esu.

Daug teko išbandyt ir ieškot pačiam, todėl esu laimingas, kai kažkam tą pradžią galiu palengvinti.

Čia gali paskaityti mano samprotavimus apie jauno verslo klaidas.

Ačiū, kad skaitai.

 

Kai apie juos pagalvoji, ačiū sako ir tavo draugai! ↙