Mindhack'ai kuriantiems

Vakar draugas manęs paklausė “iš kur tu gauni tokios ir tiek info?!”. Atsakymas buvo paprastas - iš knygų. Skaitau, konspektuoju ir praktikuoju. Kitus analizuoju.

Šios dienos rašinėlis apie tai, ką esu atradęs, kad procesas būtų malonesnis ir lengvesnis.

Kaip išlaikyti ir kurstyti tą kūrybinę ugnelę.

Kaip?

Jau turėtum nujausti, koks galingas ir įdomus įrankis yra tavo protas. Turėtum nujausti ir kaip yra svarbu, kur paskirstai savo dėmesį. Juk dėl jo dabar didžiausieji kovoja..

Bet čia šiek tiek ne apie tai.

Čia labiau apie tai kaip teisingai ir efektyviai nukreipti savo dėmesį. Kaip realizuoti jo potencialą.


Tarp kitko, atsakymas jau paminėtas 4-ris kartus.

Tai stebuklingas klausimas “kaip?”.


Atrodo, taip paprasta ir suprantama, bet..

Bet mes dažnai ieškome vieno ar kito sprendimo užduodami sau klaidingus klausimus.


Tiesiog. Ieškant vieno ar kito atsakymo, užduok sau klausimą “kaip?!”. Kaip man to pasiekti? Ir tavo protas nukreipia dėmesį reikiama linkme. Tu pradedi pastebėti tau reikalingus ir tinkamus atsakymus.

Kitaip sakant, perprogramuoji savo protą ieškoti tau reikalingų atsakymų.


Dar šiek tiek stabtelėjus ties atsakymais, papildomas patarimas:

Kai jautiesi kažkur užstrigęs, pagalvok apie reikalingą atsakymą ir atsitrauk. Užsiimk kita intensyvia veikla ir rūpestį pamiršk. Pažadu, pasąmonė stebina.

Ji tau norimą atsakymą pakužda.

Taip į mūsų pasaulį yra atėję dauguma didžiųjų atsakymų.

 

Ok, judam tolyn.

Anti-tinginistiškumas

Žinai, tą jausmą, kai netraukia kažko pradėti? Kai puolame sau meluoti kodėl dar pabūti toje komforto zonoje? Tą jausmą, kai užsibuvimas toje tinginystėje ją tik dar labiau padidina?

Tai kaip pradėti, kad apgauti savo smegeninę ir nugalėti tinginystę?

Kai vyrauja negatyvus jausmas ir nesinori pradėti, išstumk save ir susitark su savimi, kad pradėsi bent jau kelioms minutėms ir suteik sau teisę bet kada sustoti.

Kadangi mūsų smegenys nemėgsta paliktų darbų, nustebsi kokį jausmą tau jos padiktuoja, kad darbą užbaigtum.

Tu to nori.

Demotyvacija

Viena labiausiai vyraujančių problemų kūryboje yra pasidavimas prie pirmų trukdžių.


Prieš pradėdami, dažniausiai mąstome pozityviai. Dažniausiai svajojame daugiau apie tai kaip bus smagu ir pamirštame kokia to kaina.

Ties tuo ir išsiplėsiu. Ties tuo kaip išlaikyti motyvaciją.


Visų pirmą, privalau paaiškinti kaip mes mąstome įprastai.

Kaip ir minėjau, įprastai ir didžiąja dalimi žvelgiame tik į šviesiąją pusę. Užsimotyvavę, imamės darbo. Irrr…

Ir atsitrenkus į pirmuosius trukdžius, pradedame panikuoti, kad viskas ne taip kaip įsivaizdavom. Pradedam savimi abejoti ir vėl sau meluoti.


Būtent todėl tu gali elgtis priešingai, ateiti ir pasitikti visus iššūkius pasiruošęs. Nusiteikęs.

Mūsų protui nežinomybė yra vienas didžiausių skausmų.

Pats paprasčiausias ir mokslininkų atrastas tobuliausias būdas - prieš pradedant, išsigrynink potencialius barjerus/pavojus. Tuo pačiu ir kaip juos spręstum.

Dec it.


Sumažindamas nežinomumo faktorių ir suvokdamas, kad verslas, tai nuolatinis bei lygiagrečiai su iššūkiais einantis procesas, viską sprendi su malonumu.

Kokia nauda iš to savęs gailėjimo? “Oi...Dar viena nesąmonė..Oiii kaip man nesiseka. Aš prakeiktas..Nevykęs..” ir pan.

Veh.


Kaip ir buvo planas šitoje vietoje rašyt naują potemę, bet ji dera su pastarąja, todėl trumpai išsiplečiu čia:


Norint išlaikyti motyvaciją, verta žymėtis ir matyti progresą. Tokiu atveju matome kiek nuėjome, jaučiame didesnį malonumą ir didesnę baimę viską nutraukti.

Tie visi pagaliukų braukaliojimai (IIII) ne veltui.

O toliau jau tavo fantazijos reikalas.

Kas yra teisinga?

Mūsų realybė reliatyvi. Skraidofobui kelionė lėktuvu atrodo ilgesnė nei daugeliui.

Didžioji dalis mūsų sprendimų yra pagrįsti išankstinėmis nuostatomis, jausmais ir tuometine savijauta.

O versle, kaip ir daugelyje atsakingų vietų, jausmai dažnai ir patrukdo.


Lengva sakyti -  patrauk emocijas į šoną.

Bet kaip?!


Ties šita mintimi ir artėkim link galo.


Tyrimai atskleidė, kad sėkmingesni yra tie, kurie žvelgia labiau į ilgalaikę vietoje trumpalaikės naudos. Kitaip sakant, jie susidraugauja su ateities savimi.


Kai jausmai sukyla, mūsų žvilgsnis į ilgalaikę perspektyvą suprastėja. Mes apankame ateities pasekmėms..


Tiesiog paklausk savęs “kiek ir kaip man tai bus svarbu po penkių metų”?


Ties čia ir sakau, ačiū, kad skaitai.






Bonusas besigilinantiems ir skaitantiems iki galo:

Jeigu trūksta kūrybiškumo, pasistenk, kad savo aplinkoje matytum kuo mažiau linijų. Pavaikščiok vingiuotai ir atsitiktinai.


Rezultatas pamalonina.


Iki greitų!