Lyderio arsenalas #3

Tai ką, tęsiam ginklavimąsi ir ši dalis apie įtaigumą.

Apie tai, kas padeda parduoti.


Prieš pradedant ir daugnežodžiaujant, kaip visad privalau paminėti porą dalykų:

Visų pirmą, tai daugiau praktinių technikų kratinys nei gero pardavėjo aprašymas. Tai daugiau meškerės nei žuvys...

Antra, jei nepatinka mano stilius, minčių dėstymo struktūra ar dar velnias žino kas, pats kaltas. Laisvas.


Okay… Judam su tais, kurie be priešpriešų ar išankstinių nuostatų.


Įsivaizduokim, kad varom į verslininkų renginį. Bet kokį.

Nuuu ir pilu viską, ką esu atradęs:


Giliau pasidomiu renginiu. Istorija, organizatoriais, pranešėjais ir auditorija. Tai padeda geriau jausti ir prisitaikyti. Tikslus išsikelti.

Stabtelint ties tavo tikslais renginyje, jų turėjimas sutaupo energijos. Suteikia ramybės.

Kuo daugiau ir ryškiau vizualizuoji savo norimą rezultatą, tuo paprasčiau tau jį paversti realybe. Būtent iš tos lentynos ir atkeliauja visos nelaimės, kurias mes prisišaukiame. Daugiau energijos skiriame neigiamo rezultato įsivaizdavimui ir jam save programuojame.


Ok, žinom kur einam ir ką norime pasiekti.

Ko dar gali reikėti nepradėjus socializuotis? Kad ir kaip tai susiję su plastmasės prieskoniu, mums reikia tinkamo įvaizdžio. Mes turime padaryti teigiamą ar bent jau neutralų įspūdį tam, kad po to nereikėtų kovoti su vėjo malūnais. Tam, kad nereikėtų švaistyti energijos, kol įrodysi, kad tu nekeli jokios grėsmės. Kad turi kažkokios vertės…

Žmonės mėgsta panašius į save.


Verta pasigilinti ir į tos aplinkos unikalumus, siekiamybes ir subtilybes. Buvo laikas, kai inovatorių pasaulyje golf’as (megztukas su aukštu kaklu) vertė žmones tave asocijuoti su genijumi (S.Jobs). Kaip dabar?

Aplinka aplinkai nelygi ir vis daugiau atsiranda vietų kur golf’ą asocijuoja labiau su noru pasirodyti genijumi. Esmę pagauni. ;)


Okay. Povyza ir kūno kalba.

ė, juk niekas nemėgsta povų. Todėl ir su ekstravagancija atsargiai.

Visa kita good. Atviros, tvirtos ir pasitikinčios kūno kalbos turėtų pakakti..

Jei sunku surasti pasitikėjimo, verta prisiminti ir įsijausti į momentus, kai savimi didžiavaisi.


Ok, į gerą savijautą save išstūmęs, įeini į pilną auditoriją. Žmonėms dar didesnį įspūdį paliksi, jei susirasi ir neverbaliai su kažkuo pasisveikinsi. Jei nėra su kuo, gali ir įsivaizduoti ten sėdintį gerą draugą.

Iš tavo pusės, to turėtų pakakti sustiprinti pirmam įspūdžiui.


Ne iš tavo pusės, pažįstami tau irgi gali padėti.

Idealu, jei prieš pristatydami, subtiliai tave pagirs, teigiamas savybes pabrėš. Padės ir jei tave pristatys pirmiau vardu, o tik po to paaiškins kas tu toks. To reikia tam, kad pristatydamas neiškeltum savęs ar profesijos prieš pristatomąjį. Pavyzdys - žmogui daugiau padėsi jį pristatydamas “Tomas - mano geras draugas” vietoje “Mano geras draugas - Tomas”.


Simuliuojant bendravimą, dar keletas patarimų:

  • Moterims irgi reikia paduoti ranką.
  • Kompanijoje svarbus tas, kuriam pirmam žiūrima į akis (stebima jo reakcija).
  • Žmogus jausis labiau įvertintas, kai vizitinę laikysi dvejomis rankomis ir bent truputį į ją pasigilinsi (savo vizitinę duok taip, kad būtų patogu paimti ir skaityti). Taip pat pokalbio metu venk multi-tasking’o (naršymo telefone, dairymosi į šalis ir pan.).
  • Jei kreipiesi vardu, venk tai daryti dažniau nei 3-4 minučių intervalais.
  • Tu NEsi tas ypatingasis NEO iš Matricos ir esi susireikšminęs, kai galvoji, kad ne tu, o kažkas kitas turi prie tavęs prieiti ir užkalbinti. Tu tiesiog susivyniojęs į savo komfortą taip kaip ir daugelis kitų.
  • Niekas nemėgsta, kai juos pertraukia ar kai kiti per daug kalba apie save. Apverčiant, priversk juos kuo daugiau kalbėti apie save. Jei dar tam nesi budrus, pasidomėk kaip įvaldyti atvirus ir uždarus klausimus.
  • Jei tavo pardavime/pasiūlyme yra neigiamų aspektų, dažnai verta juos paminėti nuo pat pradžių (nukenksimini kitų vidinį skeptiką). Dažnais atvejais tai dera ir su kainos įvardinimu, nes mus visus erzina ir verčia užsidaryti, kai jaučiame, kad prieš pasakant kainą, bandoma išpūsti vertė.
  • Žmones taip pat gąsdina ir verčia jaustis nejaukiai per agresyvus ir ilgas žvilgsnis į akis (geras santykis: 70% klausant, 50% šnekant).
  • Pasitvirtinimas (?) teiginio gale, spinduliuoja užtikrintumo stokos jausmą (“kaip gražu šiandien, ane?”).
  • Per dažnas pritariamas linksėjimas taip pat yra žalingas. Kur kas autentiškiau ir didesnį įspūdį daro, kai linksi lėčiau. Tiesi smakro linija ir keli į viršų.
  • Labiau žavi sąmoningai prilėtinta šypsena (P.S. Ji tikra, kai prie akių yra raukšlelė).
  • Mūsų pėdos yra labiausiai nutolusios nuo smegenų ir jas sunkiau kontroliuoti. Jos išdavikės (kaip pvz, kas nori pabėgt iš pokalbio/patalpos ir pan). Turim ir veido mikro-ekspresijas, kurios trunka tik dalį sekundės ir kurias vargiai sukontroliuosi. Su įgudusia akim gali jas pastebėti ir ten aukso bei tiesos gabalėliai.
  • Vieni daugiau imlesni vaizdinei, kiti garsinei, o treti jausminei informacijai. Kur kas sunkiau visiems komunikuoti vienodai.
  • Kai kitas arti, vieniems patinka, o kitus erzina.
  • Jei bendravime nori daugiau logikos, atsitrauk. Daugiau emocijų - priartėk (fiziškai).
  • Tais atvejais, kai jauti, kad žmogus nepaslankus ir neramus, verta žodis į žodį pakartoti jo žodžius su prieskoniu lyg tiksliniesi/giliniesi.
  • Ir galop, nuolat sau primink, kad pašnekovas irgi nori būti laimingas. Tiesiog kiekvienas savaip.

Gebėjimas prisitaikyti - tavo ginklas.

Pasimatom ketvirtojoje.

Šiandien tiek.

P.