Kur mes robotai? (2-tra dalis)

Helou helou, brolou.

O gal ir, sesute.


Pratęskime žmogorobotavimą. Jei neskaitei pirmos dalies, ją gali rasti čia.


Ko gero jau teko girdėti, o gal net ir suvokti asociacijų esmę. Jei ne, trumpai paaiškinu:

Mūsų protas linkęs asocijuoti, kitaip sakant, sieti dalykus.

S.Jobsas per pristatymus ne veltui mėgo rodyti kitus, iškilius istorijos titanus. Prekiniai ženklai ne veltui demonstruoja savo partnerystes su kitais, stipriais, patikimais ir kitokiais kokiais “esniais” brand’ais. Yra tiek individualesnių, tiek ir universalesnių asociacijų. Leisk išsiplėsti ties universalesnėmis, nes gi šios rašlevos apie mūsų mąstymo dėsningumus.

Mūsų protas veikia dėsningai ir net neabejoju, kad esi pajutęs, kai irzlumas velkasi ten, kur neturėtų. Arba kai esi užsisukęs, kai esi lėkime ir, kai būna sunku, kai reikia tuo metu kažką ramesnio atlikti.. Kai viskas atrodo tik juoda ir balta.. Kai jauti, kad nėra visiškai taip kaip tuo metu atrodo.. Analogiškai veikia ir mūsų ne/taip sprendimų “minties rėžimas”. Iš esmės, mes daugiau sakome “ne” vietoje “taip”, nes protas mus saugo. Kartais ir per daug..


Žinojai..?

Žinojai, kad tau kelis kartus ištarus “taip”, yra be galo didelė tikimybė, kad ir į sekantį klausimą atsakysi “taip”? Paprasčiau sakant, tavo protas užsifiksuoja atitinkame režime..

Arba žinojai, kad esame linkę daugiau padėti tiems, kurie atrodo panašiai kaip mes? Kad jaučiame prielankumą panašiems į mus? Kad mėgstame pažįstamus dalykus?

Ooo tayp! Mūsų smegenys nekenčia nežinomybės. Tai vienas didžiausių psichologinių skausmų..

Žinojai, kad labiau pamėgstame žmogų, kai jį matome valgydami?

Kad matydami kainą dideliame elemente (tarkim plakate), ją interpretuojame kaip mažesnę? Arba, kad išgirdę pradinę didelę kainą kur kas palankiau žvelgsime į nuleistą, tikrąją?

Ar žinojai, kad išdidintas nuolaidos skaičius (be %) kitų elementų atžvilgiu, priverčia ją priimti kaip didesnę? Kad jaučiamės daugiau laimėdami pasirinkę “pirk vieną, kitą gauk dovanų” vietoje “50% nuolaida”? Kad prekybininkai naudoja “fantomo” strategija? Kai reklamuojasi kažkokiu super wow pasiūlymu ir tau jo užsimanius, sako “sorry, nebeturim, bet yra kažkas panašiai gero”..

Ar žinojai, kad tavo mąstymą išjudina iš nemokaus/abejojančio į mokų? Kad formuoja vertės suvokimą? Leisk paaiškinti kaaayp. Vat paprastay, už kelis eurus, dolerius gauni tokį pasiūlymą, kur yra beveik neįmanoma atsisakyt, vertės nepajaust. Paprasčiau sakant, sumokėjęs eurą, jautiesi gavęs dešimtis. Ir magija prasideda, kai ateina laikas pagrindiniui pardavimui.. Žmogus galvoja “jeigu už eurą gavau tiek, tai kas bus už tiek?!”.

Ė, o pameni, apie pažįstamumą? Žinojai, kad objektų patrauklumas mums auga nuo parodymų skaičiaus? Maždaug ties 8 kartu pradeda pabodinėti. Kaip čia be saiko..

Žinojai, kad pasąmonės lygmenyje dažnai rinksimės jau matytą, atpažįstamą objektą? Ir tik po to viską racionalizuosime?

Kad iki atitinkamos ribos kainas laikome emocionalesnėmis, o vėliau racionalesnėmis? Paprasčiau sakant, iki tam tikro lygio kainų apsipirkinėjame spontaniškiau.

Kad žmogus labiau linkęs pasinaudoti patarimu, kai už jį sumoka?

Kad skirtingos kartos statusą sieja su skirtingais dalykais?

 

Tikiuosi, kad pavyko atrast asociacijas nauju kampu.

 

Dar keletas žodžių apie pati tekstą ir mano tikslus:

Gali pasirodyti, kad vienas ar kitas temas mažai paliečiu, nes negaliu pagrįsti ar neturiu platesnės info. Deja.. Mano tikslas tau duoti meškerę, o ne žuvį. Sužadinti smalsumą ir budrumą. Skatint domėtis. KITAIP SAKANT - nepaduot visko ant lėkštutės.


Ačiū, kad skaitai ir pasimatom trečioje dalyje.